Autorius: Audrius Zolubas.
Tiesioginės investicijos į pradedančias įmones yra vienas rizikingiausių būdų uždirbti pinigus, bet taip pat ir vienas pelningiausių. Dėl šios priežasties tai yra gan plačiai nagrinėta sritis tiek akademinėje literatūroje, tiek tarp praktikų.
Šis verslo finansavimo veiklos pradžioje modelis yra vienas iš plačiausiai naudojamų:
Pagal jį pirmame etape verslas gyvuoja iš vadinamojo sėjos kapitalo (seed capital) ir pradžios kapitalo (start-up capital).
Sėjos kapitalas dažniausiai yra nedidelis ir yra skirtas idėjos gyvybingumui įrodyti, rinkos tyrimams ir produktui plėtoti.
Pradžios kapitalas naudojamas tolesniam produkto tobulinimui, vadybinių pajėgumų didinimui ir pradinei marketingo veiklai. Šiame etape yra didžiausia nesėkmės rizika, tad gauti finansavimą gali būti labai sudėtinga.
Dažniausiai pirmasis kapitalo šaltinis yra pats verslininkas – santaupos, paskolos su užstatu ir pan. Nuosavo kapitalo investavimas dažnai būna vienas iš kriterijų toliau ieškant išorinio finansavimo – dalis nuosavo kapitalo versle priimama kaip garantija, kad verslininkas turi ne tik profesinį, bet ir asmeninį interesą auginti ir puoselėti įmonę. Toliau pinigai gali būti gaunami šeimos, draugų ir kvailių (ŠDK, angliškai: FFF – friends, family, fools) arba iš verslo angelų (VA). Mainais dažniausiai prašoma dalies įmonės akcijų. ŠDK kategorijai priklauso žmonės, kurie investuoja ne dėl finansinio intereso, kiek dėl emocinio ryšio, pasitikėjimo ir artimų asmeninių santykių. Tuo jie panašūs į verslo angelus – žmones, kurių investicinius sprendimus lemia ne vien finansinis motyvas, bet ir noras jaustis reikalingam, dalintis patirtimi, šviesti jaunąją kartą, pseudofilantropiškai atiduoti visuomenei dalį to, ką ji davė jam pačiam ir kiti motyvai.
Taip pat įmanomi tokie kapitalo pritraukimo būdai, kaip verslo inkubatoriai, ekonomikos plėtros agentūros, klientų finansavimas ir tiekėjų finansavimas.
Visgi dauguma kapitalo šaltinių šiame etape yra dažniausiai nepasiekiami dėl didelės rizikos ir neužtikrintumo.
Antrame etape verslui atsiveria platesnės galimybės. Čia reikalingą kapitalą jau pasiruošę pateikti rizikos kapitalo fondai. Šis etapas skirstomas į 4 etapus.
1) Pirmame žingsnyje kapitalas parūpinamas kompanijoms, kurios išleido savo pradinį kapitalą produkto paruošimui rinkai ir reikalauja lėšų pradėti serijinę gamybą (prekės atveju) ir pardavimus bei pabaigti formuoti valdymo komandą.
2) Antrame žingsnyje pritrauktas kapitalas naudojamas pradinei plėtrai, kai kompanija jau gamina ir pristato/teikia produktą. Šiame etape dažniausiai kompanija nėra pelninga, bet progresas akivaizdus. Gautas finansavimas naudojamas apyvartiniam kapitalui, nes pradeda kauptis atsargos ir/ar gautinos sumos.
3) Pinigai teikiami esminei finansinei plėtrai. Kompanijos pardavimai auga ir kompanija pasiekia atsipirkimo (break-even) tašką arba jau uždirba pelną. Pinigai naudojami tolesnei gamybos pajėgumų plėtrai, marketingui, apyvartiniam kapitalui ar produkto tobulinimui.
4) Ketvirtas žingsnis išskiriamas kaip mezaninio arba jungiamojo finansavimo etapas.
Mezaninas – verslo finansavimo būdas, turintis tiek paskolos, tiek akcinio kapitalo elementų. Jis dažniausiai naudojamas, kai kompanija jau gamina produktą ar tiekia paslaugą, tad jo tikslas būna pasiekti kritines apimtis, kurios leistų įmonei atlikti IPO. Taip pat tai patogus būdas finansuoti vadybos išpirkimo (MBO) arba svertinio išpirkimo (LBO) sandorius, nes akcininkai nepraranda kontrolės, o mezanino davėjas prisiima riziką, artimą akcinio kapitalo lygio rizikai (verslas.banga).
Jungiamasis finansavimas (bridge financing) – dažniausiai subordinuotos paskolos forma. Jo paskirtis – pritraukti lėšų veiklai prieš IPO. Platesne prasme jungiamojo finansavimo paskirtis – panaikinti laiko tarpą, kuris atsiranda, kai išlaidos patiriamos anksčiau, nei gaunamos pajamos ir susidaro lėšų trūkumas.
Trečias etapas – pirminis viešasis akcijų siūlymas (angl. IPO – initial public offer). Šio siūlymo metu akcijos yra pirmą kartą tampa prieinamos viešai ir pradedamos kotiruoti biržoje. Šį būdą naudojam tiek jaunesnės kompanijos, siekiančios pritraukti kapitalą, tiek brandžios įmonės, kurių tikslas yra tapti biržoje listinguojama kompanija.
Tai yra gana teorinis modelis, sukurtas JAV. Jis apibūdna finansavimo šaltinių eiliškumą. Etapų ribos yra santykinės, nebūtinai įmonė savo gyvavimo cikle pereina visus etapus, būna, juos prašoka ar užstringa viename iš jų. Modelis neįtraukia ir kreditinių išteklių – mikrokreditų, paskolų, lizingo, faktoringo ir kt.
Šaltiniai:
Sherman, Andrew J. Raising capital: get the money you need to grow your busnes. Antras leidimas. –New York: AMACOM, 2005. – ISBN 0-8144-0856-7
Bloomfield, Stephen. Venture capital funding: a practical guide to raising finance. –London: Kogan Page Ltd, 2005. – ISBN 0-7494-4291-3
Kozmetsky, G.; Gill, M.D. Jr; Smilor, R. W. Financing and managing fast-growth companies. –Lexington: D.C. Heath and Company, 1985. – ISBN 0-669-09481-1
http://paulgraham.com/startupfunding.html
http://www.businessfinance.com/
http://www.antiventurecapital.com/financing%20stages.html
http://www.go4funding.com/Articles/Equity-Financing-Stages-For-Startups.aspx
http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/40bf3ef862950
Tags: OCC, Open Coffee Club Vilnius